- kabelis
- 1 kabẽlis sm. (2)
1. žr. kabeklis 1: Kad pritaisytumėt kabelį [durims užkabinti], būt dėlto ramiau Sdk. Kabẽlis atplyšo, ir viedras su vandeniu pasipylė Dglš. Nudrožk kabeliùs: reiks virvės vyt Mlt. Kabẽlis reikalingas audeklui įveržti Dkšt. Bezmėno kabelis Ds. Pažiūrėk, ar nėra lydžio ant kabẽlio (meškerės kabliuko) Mlt. | Kumpu snapu kabẽlis (kastuvėlis su nulenktu galu) bulbes kasti J.
2. žr. kabė 1: Ir padarė penkisdešimts kabelių (kabių), ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
3. žr. kabeklis 2: Abrūsas ant kabẽlio kaba Ut. Tu pripratus visa numest an lovos, negali pakabint an kabẽlio Antz. Ant kampo kabelio kardelį kabinsiu LTR(Brš).
4. gnybtukas padžiautiems skalbiniams prisegti prie virvės: Su kabeliais džiausto išskalbtus drabužius Šts.
5. prk. priekabė, kliautis: Ko čia ieškai visokių kabẽlių? Trgn. Kai norės, tai visada kabẽlį ras Ktk. Ieško kabẽlio, kad tik pasmušt Km.
◊ su kabeliù ištráukti priversti ką padaryti: Jos ašarų ir su kabeliù neištráuksi (ją sunku pravirkdyti) Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.